Kanibalizmas buvo paplitęs ilgą žmonijos egzistavimo laikotarpį. Seniausi kanibalizmo įrodymai rasti Ispanijoje, Gran Dolina archeologinių kasinėjimų vietovėje. Prieš 780 tūkst. m. buvo nužudyti ir suvalgyti šeši žmonės, praneša telegraph.co.uk. Kalbant apie naujesnius laikus, Meksikoje 15 a. kanibalizmu užsiiminėjo actekai. Žmonių aukojimas ir jų valgymas buvo svarbi actekų kultūros dalis. Vieni archeologai mano, kad aukojimas ir kanibalizmas buvo socialiniai ir psichologiniai faktoriai, kiti įsitikinę, kad tai buvo būtina jų raciono dalis. [1]

Alfa.lt 2011-02-18 publikuotame straipsnyje rašoma apie ankstyvuosius britus, kuriems buvo nesvetimas kanibalizmas. Trys puodeliai iš kaukolių buvo rasti kartu su gyvūnų ir žmonių kaulais (jiems 14700 metų). Mokslininkai sako, kad žmones britų protėviai užmušdavo taip pat kaip ir žvėris, tai tik dar kartą paremia teorijas, kad buvo paplitęs kanibalizmas. Iki šiol nėra sutariama, ar puodeliai iš kaukolių buvo naudojami gerti vandeniui ar kraujui. [2]

Susidaro įspūdys, kad senovės žmonėms buvo „normalu“ valgyti kitus žmones. Normalu buvo naudoti žmonių kaulus, jų poreikiams tenkinti. Kaip viskas yra reliatyvu, mūsų moralės, gėrio/blogio suvokimas nuolat keičias, kas buvo normalu prieš kelis šimtmečius, dabar atrodo pasibaisėtina. Tačiau senovės kanibalus galima suprasti, maisto trūkumas juos privertė valgyti bet ką, toks jau tas yra stiprus išlikimo instinktas. Kaip antai „stebuklas Anduose“: Knygoje ir to paties pavadinimo filme „Alive: The Story of the Andes Survivors“ („Stebuklas Anduose“) vaizduojamas regbio komandos, jų draugų ir artimųjų likimas, 1972 m. spalio 12 d. jų lėktuvui sudužus Andų kalnuose. Iš 45-ių skridusiųjų liko gyvi tik 16-a, kelias savaites jie buvo priversti užsiimti kanibalizmu.

Žmogus gali kuo puikiausiai išgyventi valgydamas žmogieną, nejaugi tai reiškia, kad žmogus yra iš prigimties kanibalas? Žmogus yra visaėdis, tad susidarius nepalankioms aplinkybėms gali išgyventi netgi valgant medžio žieves, pumpurus, pimpalus ir pan. [3]

Tačiau, tai nereiškia, kad viskas mums yra vienodai naudingas maistas. Mūsų skrandis yra labiau pritaikytas valgyti augalinį maistą, jis turi daugiau mums naudingų medžiagų nei tarkim mėsoje. Naujausias JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimas nustatė, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.

Mano nuomone, žmonės ir mėsą pradėjo valgyti tik „prispirti reikalo“, norint išgyventi. Šiai dienai vis daugiau žmonių suvokia, kad mėsą valgyti yra ne tik kad nesveika, bet ir amoralu. Kas žino, galbūt ateityje mūsų požiūris į mėsos valgymą bus toks pat kaip šiais laikais į kanibalizmą?

Jaroslav

Ar kada buvot uždavę sau klausimus tokius kaip: kas yra grožis? Kodėl žmonės turi savybę suvokti grožį ir gėrėtis didingais kalnais, o kiti gyvūnai ne? Kodėl ši grožio suvokimo savybė išsivystė mumyse? Kuo ji yra naudinga evoliuciniu požiūriu? Tokie ir panašūs klausimai pastoviai kribždėjo mano galvoje ir nedavė man ramybės, todėl buvau priverstas rasti į juos atsakymus. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo įžvalgom apie grožį, grožį plačiąją prasme t.y. ne tik kūniškas grožis, bet ir gamtos grožis.

Grožis – asmens, objekto, vietovės, idėjos savybė, sukelianti estetinio malonumo, reikšmingumo, pasitenkinimo jausmą (wikipedia). Tačiau šis apibrėžimas mažai ką pasako apie grožį, neatsako į klausimą kodėl? Ilgai mąstęs kas yra grožis žmogaus suvokime priėjau sekančių išvadų:

1. Gražu yra tai kas yra neįprasta, nekasdieniška. Kaip lietuvių išmintis sako: visur gerai kur mūsų nėra. Žmonės dažnai painioja grožį su neįprastumu, todėl viskas kas yra nekasdieniška jiems yra gražu. Ar prisimenat jūsų pirmą išvyką į užsienio šalį, kuri ženkliai skirtųsi nuo Lietuvos? Aš prisimenu tik savo susižavėjimą ir nuostabą, kuriuos man kėlė Slovakija, anuomet gražiausia šalis pasaulyje. Kalnai atrodė pasakiškai gražūs (jie iš tikrųjų pasakiškai gražūs) ir didingi.. Šį jausmą labai sustiprino ta aplinkybė, kad anksčiau nebuvau matęs nieko panašaus. Kitas pavyzdys būtų iš multikultūrinių santykių kai 3 lietuviai ir vienas čekas keliavo į Norvegiją porai dienų. Važiuodami pro kalnus 2 lietuviai tiesiog aikčiojo iš gamtos grožio ir kalnų didingumo, o čekas vis burbėdavo, jog čia “Nothing special” ir norėjo greičiau pamatyti jūrą . Manau aišku dėl ko Lietuviams tie kalnai atrodė labai “gražūs”, o čekui ne: Lietuviai gyvena lygumoje prie jūros, o čekas kalnuose vidurį žemyno.

Arba kai viena amerikietė atvykusi pirmą kart į Prancūziją vis grožėdavosi nematytais ir įdomiais pastatais. Pradžioje ji vis šnekėdavo apie jų nepaprastą grožį, nors jau po kelių mėnesių jai jie nebeatrodė tokie gražūs ir jokios nuostabos nekėlė.

Anksčiau mane visada stebindavo užsieniečių pasisakymai, jog Lietuva yra labai graži šalis, aš tiesiog jų nesuprasdavau ir galvojau, jog jie visai jau kvankštelėjo, na kas gi toj Lietuvoj yra gražaus? Pasirodo yra tų gražių vietų, tik reikia mokėti tą „grožį“ įžvelgi, nes jis užsimaskuoja po kasdieniškumo kauke, kuri mūsų niekuo nebestebina. Bet manau čia jau yra žmogaus savybė viską priimti kaip „duotą“ ir nevertinti to ką turi, o tik netekęs imi suprasti tai ką praradai..

2. Grožio suvokimą formuoja visuomenė. Dalį grožio suvokimo mes perimame iš visuomenės: madingi, stilingi drabužiai, ji nustato, kurie žmonės verti būti grožio etalonais, ji nustato kas yra „kieta“ tuo pačiu ir „gražu“. Šiuo atveju kai grožio suvokimą formuoja visuomenė, grožis yra labai subjektyvi sąvoka ir ji yra vis skirtinga skirtinguose kultūrose bei epochose. Kažin ar daug kam būtų gražios 18 a. gražuolės. Jei pamenate, tuo metu gražios moterys buvo tos, kurios buvo apkūnios. Dabar mes pastebime visiškai priešingą variantą, kai gražios moterys – tai skeletai aptraukti oda, o apkūnios vertos pasišlykštėjimo.

3. Tikrasis grožio suvokimas – savybė kuri padeda išgyventi. Kodėl daugumai žmonių kūdikiai bei vaikai atrodo gražūs ir mieli? (ypatingai moterims) Dr. Richard Dawkins pateikia evoliucijos pagrindu suformuotą atsakymą į šį klausimą, su kurio aš pilnai sutinku. Žmonės turi įgimtą savybę pamatyti grožį vaikuose, nes tai padeda tiems vaikams išgyventi, tuo pačiu padeda ir visai žmonių giminei. Įsivaizduokit situaciją kai abu tėvai žuvo (palieku patiems įsivaizduoti kaip), o naujagimis kūdikis liko gyvas. Net neabejoju, jog pirma einanti moteris pro šalį sustos ir pasirūpins tuo mažyliu. Ir tai įvyks iš dalies dėl to, jog jis yra mielas ir gražus. Na dabar įsivaizduokim jei tas vaikas atrodytų kaip……….. (čia susigalvokit patys gyvūną, kuris jums atrodo šlykštus ir bjaurus), tikimybė, jog juo kažkas pasirūpins ženkliai sumažėja.

Panašiai kaip ir su kūdikiais mūsų natūrali meilė gamtai ir jos grožio suvokimas padeda išsaugoti gyvybę sau ir kitiems. Ar nemanote, jog auginti bei prižiūrėti augalus yra žymiai mieliau kai jie jums atrodo gražūs? Kažkur girdėjau, jog žmonės jausdami meilę augalams, paspartina jų augimą, o derlius būna didesnis. Ši teorija, pasukus ją kitu kampu taip pat pritaikoma gamtos saugojimui ir puoselėjimui. Ar gi kas ryšys naikinti kokį nors medį, jei jis atrodys be galo gražus? Ar kas ryžtųsi naikinti didįjį koralų rifą? Ar kitus stebuklus? Jei būtų privalomas pasirinkimas sunaikinti grąžų ar keliantį pasibjaurėjimą medį, kurį pasirinktumėte (kitiems veiksniams išliekant vienodiems)? Gaila tik, kad visuomenės įtaka šiek tiek prislopino šį natūralų jausmą ir mes vis tiek naikinam kai kuriuos gamtos stebuklus (įsivaizduokit kokiu greičiu viską naikintume, jei nebūtų įgimto grožio suvokimo). Ateityje vis dėlto manau, jog instinktai nugalės ir mes atrasime harmoningo gyvenimo būdą, nes tiesiog kito kelio nėra, kaip sakė F. Dostojevskis: „Grožis išgelbės pasaulį“.

Einšteinas apie save patį

Albertas Einšteinas (1879 – 1955 m.) – žydų kilmės fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Tai ne tik mokslininkas, bet ir nepakartojama asmenybė.
Šis straipsnis yra pirmasis straipsnių serijos, kurie supažindins su Alberto Einšteino asmenybė bei atskleis jo požiūrį įvairiais aspektais. Čia pateiksiu man labiausiai patikusių Alberto Einšteino minčių vertimus iš Alice Calaprice knygos „The New Quatable Einstein“. Kadangi nesu profesionalus vertėjas, kai kur galite aptikti netaisyklingą lietuvių kalbos vartojimą. Tikiuosi tai neapsunkins minčių suvokimo.

1. Su augančiu mano populiarumu aš tampu vis bukesnis, tai be abejo labai dažnas fenomenas mūsų visuomenėje. (1919 m.)

2. Vaizduotė yra svarbesnė nei žinios. Žinios yra ribotos, vaizduotė kuria pasaulį. (1929 m.)

3. Mano karjera neabejotinai nulemta ne mano paties valia, bet įvairių aplinkybių, kurių aš negalėjau kontroliuoti.

4. Siekdamas nubausti už panieką autoritetams, likimas mane patį pavertė autoritetu.. (1930 m.)

5. Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – tokius moralinius idealus aš vadinu „kiaulidės idealais“; idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa. (1930 m.)

6. Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis gyvenimas yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti.

7. Nors aš esu tipinis atsiskyrėlis, tačiau mano suvokimas, jog aš priklausau beveik nepastebimai bendruomenės daliai, kuri siekia tiesos, grožio bei teisingumo, sutrukdė man jaustis vienišu. (1932 m.)

8. Aš niekada nemąstau apie ateitį. Ji ateina pakankamai greitai. (1930 m.)

9. Man sekasi puikiai įvertinus tai, jog aš triumfuodamas išgyvenau nacizmą ir 2 žmonas. (1952 m.)

10. Vidutinis suaugęs žmogus niekada nemąsto apie erdvės-laiko problemas… Aš, priešingai, vysčiausi taip lėtai, kad nepradėjau svarstyti erdvės-laiko problemų iki kol netapau suaugusiu. Tada aš pradėjau tyrinėti šią problemą giliau nei bet kas kitas.

11. Tu esi pirmasis žmogus,kuris pasakė tiesą, ką iš tikrųjų apie mane galvoja. (18 mėn. kūdikiui, kuris klykė supažindintas su Einšteinu)

12. Atsiprašau tavęs, kad aš vis dar esu gyvas. Vis dėlto, egzistuoja vaistas, kuris savaime išspręs šią problemą. (atsakydamas į laišką gautą nuo vaiko iš Pietų Afrikos, kuriame jis nustebo, kad Einšteinas yra vis dar tarp gyvųjų. 1946 m.)

Apie senėjimą ir mirtį

1. Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – nepasensta. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. (Ottui Juliusburgerui. 1942 m.)

2. Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada tu suprasi viską geriau. (Savo sesei Margot Einstein po jo sesės mirties. 1951 m.)

3. Trumpalaikis yra šis mūsų egzistavimas, kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas bliksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“… Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. (1952 m.)

4. Aš jaučiuosi didele dalimi visko kas gyva, todėl esu mažiausiai susirūpinęs dėl konkrečios žmogaus gyvybės pradžios ar pabaigos šioje amžinoje tėkmėje.

5. Jis pasitraukė iš šio keisto pasaulio truputi anksčiau nei aš. Tai nieko nereiškia. Mums tikintiems fizikams, skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities yra tik stipriai įsišaknijusi iliuzija. (Michele Besso šeimai, 1955 m.)

Black Friday – diena kai Amerikiečiai pradeda kalėdinį apsipirkinėjimo maratoną, paprastai tai sekanti diena po Padėkos dienos (ketvirtadienis). Juodasis penktadienis oficialiai nėra išeiginių dieną, tačiau daugelis darbdavių suteikia darbuotojams laisvadienį. Šis penktadienis pavadintas būtent taip dėl dviejų pagrindinių priežasčių: didelių kamščių bei tai paprastai simbolizuoja dieną, kai daugumos mažmeninės prekybos įmonių balansai iš raudonos spalvos (nuostoliai) pereiną į juodą (pelnas).
Pirmą kartą išgirdau apie šią dieną vos prieš pora savaičių, tai ką sužinojau šokiravo mane. Milijonai žmonių kaip avių bandą pametę galvas traukia į prekybos centrus apsipirkt, jie visiškai nesuvokia ką daro ir kodėl, jie tiesiog netenka žmogiškumo. Kuriam laikui buvau pamiršęs šią diena, tačiau šiandien skaitydamas naujienas pamačiau straipsnį apie Black Friday. 2008 m. Black Friday pažymėtas dar viena tragedija – Wall-Mart prakybos centre (New York, Long Island) buvo sutryptas ir mirtinai nužudytas darbuotojas. Neatlaikęs minios spaudimo jis pargriuvo ant žemės ir buvo negailestingai sutryptas. Taip nukentėjo ir keli pirkėjai, 28 metų nėščia moteris paguldyta į ligoninę.

Ši naujiena šokiravo mane, todėl nusprendžiau paieškoti daugiau informacijos apie Black Friday. Radau kelis įdomius video, apie šios dienos žiaurumą:

Kokio lygio turi būti žmonės kai dėl pigesnių prekių jie net gali nužudyti žmogų. Nejaugi dėl beverčių daiktų būtina tapti bepročiu?  Liūdna, kad žmonės taip elgiasi, tai tik parodo, kad žmonės nesinaudoja protu, jie yra tik paprasčiausia lengvai manipuliuojama avių banda. Ši diena atspindi kokia užteršta ir nesveika yra visuomenė. Kažkas yra ne taip su jų gyvenimo būdu bei vertybėmis, nejaugi taip turi elgtis “Protingiausias sutvėrimas“ žemėje? Reikia kaip reikiant pasisitengti išplauti žmonėms smegenis, norint priversti juos taip elgtis.

Fucking Crazy People!!!

Jarka

Niekas kitas kaip tik Tu pats negali rasti laisvo laiko Tavo gyvenimo laike. Kaip rasti lasivo laiko? Kiekvienas iš mūsų tokius uždavinius turime ir tik patys galime juos išspręsti.
Jei nuspręsi „pasidaryti“ laisvo laiko neidamas į universitetą (juk ir paskaitų lankyti nereikėtų ir daug papildomų bei sudetingų darbų nereikėtų atlikinėti ir pan.), bet tik Tau vieninteliam teks šio žingsnio padariniai – neturėsi aukštojo išsilavinimo. Kitas dalykas, vėlgi tik Tau spręsti ar tau to išsilavinimo reikia ar ne. Gyvenimas juk yra tik tavo ir niekieno daugiau.
Viskas, ką mes šime gyvenime išmokome daryti: laikyti šaukštą rankoje, žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, išmokome abėcėlę ir dažniausiai ne tik savo kalbos, išmokome keistus matematinius veiksmus, kurie suteikia gyvenime daug reikšmės, išmokstame bendrauti ir vesti įvairias derybas, rengti ir organizuoti įvairius renginius;
Pasiekėme: mokslo srityje, nusistatytų tikslų, tobulo suvokimo kurioje nors srityje;
Viskas yra mūsų pastangų dėka, todėl, jog mes arba siekdami savo tikslų arba jaunystės amžiuje priversti savo tėvų to esame išmokę. Kodėl mes bijome domėtis ir daugiau sužinoti apie tokius dalykus, kurių dauguma mūsų visuomenės, t.y. 95% yra neįpratę daryti?? Juk jei nenorime gyventi taip pat skurdžiai ir nelaisvėje kaip gyvena dauguma mūsų visuomenės asmenų, o pasiekti gyvenimo gerovę ir mėgautis laisvo laiko teikiamais malonumais, KODĖL visgi renkamės tokį pat gyvenimo būdą KAIP DAUGUMA? Liūdnai juokinga.. Kodėl imame paskolas, už ją perkame geresni automobilį, gražų būstą, vėliau giriamės kaimynui, apsipirkinėjame naujausios kolekcijos drabužiais, perkame geriausios firmos parfumeriją, nors „geriausias“ tai juk yra taip pat kažkieno nustatytos mintys. Kaip gali kažkas nustatyti, jog madingiausi šio sezono drabužiai yra tokie??? Ir kas juokingiausia – VISI patiki, nors tai yra realetyvus dalykas – kas yra gražu man tau galbūt nebus gražu, o šiaip ar taip jei ir bus gražu tai savaip ir visiškai ne taip pat kaip man.
Klausimas – Kodėl mes nesistengiame įžengti į tas sritis ir sferas, kuriose yra mažiausiai mūsų visuomenės asmenų?? Kodėl toks dalykas kaip investavimas mus atbaido, vien savo terminu??? Juk gimėme šiame pasaulyje taip pat nemokėdami nei vakščioti, nei kalbėti aplink mus gyvenančių šios Planetos gyventojų kalba – visa tai mums buvo nauja vos tik pirmą kartą įkvėpus ir pramerkus akis.
Žinoma, mums buvo suteikti Pasaulio paskirti mokytojai ir globėjai, kurie turėjo užtikrinti pasitikėjimą savimi ir suteikti saugumo jausmą (aš nekalbu apie tuos atvejus, kurių iš viso neturėtų būti). Tačiau juk žingsniuoti jau mokame patys, o sprendimų taip pat nemažai priimame patys jau šiandien ir dabar skaitydami šį tekstą. Mokytojai pasaulyje egzistuoja – tik reikia suvokti KAIP Jų ieškoti. Jei nori gyventi savo, o ne daugumos gyvenimą, kurių taisyklės, normos, reikalavimai ir ribos egzistuoja – tuomet taip ir pradėk gyventi! Tik nepamiršk, jog su DAUGUMA gyveni… Todėl dalinai turėsi žaisti pagal jų taisykles, bent jau kol pasieksi visišką laisvę.
Viskas gyvenime yra rizika – investavimas manau neklysiu teigdama daugumai asocijuojasi su rizika, tačiau kodėl mes nebijome išeiti į gatvę, juk gali nukristi plyta ant galvos (manau todėl, jog mes jau esame išėję i gatvę pradžioje laikomi už rankos tėvų, vėliau ir patys tai darome be rūpesčių), kodėl mes nebijome priimti kasdienių sprendimų, kodėl nebijome pasisveikinti su nepažįstamu? Kodėl mes nesuvokiame, jog šiandien mes esame tokioje padėtyje, kokią mes susikūrėme VAKAR? Mūsų veiksmai, mūsų neišreikštos ir fiziškai išreikštos mintys sukūrė dabartinę padėtį, mūsų gyvenimo kokybę, mūsų aplinką, kurioje mes esame, o be abejo ir mūsų nuotaiką. Kodėl mes kartais nesustojame ir šiandien nesiimame tokių dalykų, kurie turės įtakos rytojui? Juk kaip Tu pasiielgsi šaindien, nuo to priklausys kokia diena bus RYTOJ.
Laikas – dovana, kurią reikia suvokti, įvertinti ir branginti…
Nešvaistyk laiko veltui!

Lina P.

Pagalvok prieš pirkdamas, kas VISADA slypi už to ką TU perki!…

Mes bandom ant gyvūnų makiažą, kurį vėliau naudojam patys, mes bandom vaistus, kuriuos vėliau patys vartojam… mes bandom, bandom, bandom, bandom ir eksperimentuojam…

Ir niekaip nepripažįstam, kad jie turi tokią pat gyvybę ir kūno sudėtį kaip mes… jų gyvybei palaikyti reikia lygiai tokių pačių sąlygų: deguonis (žmogus, paukštis, gyvatė, žuvis), vanduo, maistas. Tiesiog jie nesugeba kalbėti mūsų, žmonių kalba..

Koks jausmas gyvūnui gimti, džiaugtis jam suteikta gyvybe… o vėliau kentėti… ir jam niekas nepaaiškino kodėl visa tai daroma… o jei kas nors ir paaiškintų, jog tai dėl žmonių gerovės, kaip manot ką jie pasakytų?

Gyvybė, kuri dar žmogaus iki šiol nėra sukurta nei nanotechnologijų pagalba nei kitokiais fizikiniais ar cheminiais dariniais… žmogus nesugeba kurti to ką jis pats naikina. Gyvybė ir visiškai šaltas, bejausmis ir nejaučiantis skausmo ribų kito objekto atžvilgiu… Katė drėksdama kitai katei puikiausiai suvokia, jog tai kitą sužeis ir padarys bejėgiu – antraip jos taip elgtūsi ne tik kai kovoja už išlikimą, vietą, maistą, bet kasdien ir kiekvieną minutę.

Testavimas su gyvūnais makiažo pagrindu…

http://www.stopanimaltests.com/feat/testing123/index.asp

Žmogus vienintelis šioje planetoje patiki, kad komerciniais tikslais (tam, kad kažkas turėtų daugiau pinigų) sukurtos bet kokios makiažo priemonės (tokios kaip blakstienų tušas, lūpų dažai, plaukų dažai, veido pudra, kremas ir kt.) padaro žmogų gražesnį, patrauklesnį ir seksualesnį… o čia svarbiausias aspektas, kad jį padaro kažkuriuo atveju „geresnį“ kito žmogaus atžvilgiu.. kuris taip pat yra paveiktas komerciniu tikslu sukurtų reklamų… koks absurdas! Kentėti dėl to, kad vienas žmogus dirbtinai atrodytų „geresnis“ kitam žmogui!

Jie apanka, jie neįstengia daugiau maitintis, jie apkursta… jie miršta…

Jie jaučia, jei bijo, jie šaukiasi pagalbos, jie stengiasi gintis, jiems skauda…

 

Kai tik tu užsinori – jie miršta!

„Mamyte, ką šiandien valgysime pietums? Vištieną ar jautieną?“ Kai tik tu užsinori ir nusiperki – TU, o ne kas kitas, tik TU užsakai gyvūno nužudymą. Žudynių užsakytojas. Jie negimė tam, kad TU juos sukimštum į savo skrandį.. kaip ir tu negimei, kad butum sukimštas į kažkieno kito skrandį.

Vaikai pratinami nuo mažens prie mėsos, o kitaip galima būtų išsireikšti lavonienos. Vaikai dažniausiai netgi neturi pasirinkimo ką jie valgys. O galiausiai užaugę jie net nesuvokia, kodėl perka ir maitinasi lavoniena. Jie tai daro automatiškai, nes juos taip maitindavo mama/tėtė, kurie juk mažam vaikui yra autoritetas, apsauga ir vieninteliai, kurie gali pasakyti kas yra gerai, o kas yra blogai.

http://www.mccruelty.com/

Kai tik tu užsinori tigro kailio kilimėlio po kojomis (kuris anksčiau ar vėliau bus išmestas, nes bus per daug susidėvėjęs arba užpilsi tokio skysčio, kuris niekada neatsiplaus ir įsigers), TU užsakai nužudymą džiunglėse tykančiam brakonieriui. Šis jau kurį laiką stebėjo savo tigriukus prižiūrinčią patelę. Ir, kadangi TU panorėjai tokio kilimėlio ar batų su tigro kailio akcentu, brakonierius taikliai nusitaikęs iššovė. O rezultatas toks:

1. Tu nusiperki batus;
2. Batus panešioji vieną sezoną (na galbūt du), nes jau žmogaus sukurta mada tave verčia pirkti dabar jau kur kas „gražesnius“, madingesnius batus;
3. Tu batus su tigro kailio akcentu padedi giliai į lentyną;
4. Juos prisiminęs užsidedi ir pamatai, jog jie jau niekaip nedera prie tavo aprangos;
5. Batus išmeti užsidėjęs juos vos keletą kartų;
6. Šį kartą perki jau kitokius batus – su gyvatės ar krokodilo odos akcentu;
7. Istorija kartojasi.

O prieš visą šitą istoriją turėjo praeiti daug daug laiko ir labai ilgas kelias, kol tavo nupirkti batai pateko į tą parduotuvę, kurią tu aplankei ir pasižiūrėjai būtent į tą lentyną, kurioje gulėjo TAVO batai su jiems pritaikyta nuolaidos suma. Pirmiausiai turėjo patinas suvilioti patelę dėl įvykusio dauginimosi proceso; patelė turėjo ~100 dienų saugotis, kad niekas jos nepažeistų ir gimtų tigriukai, kuriems gimus juos reikia atidžiai prižiūrėti 10 dienų kol jie būna akli. Tik pasiekę maždaug 18 mėnesių amžių, tigriukai gali savarankiškai medžioti, tačiau pasilieka su motina 2 ar 3 metus. Patinas auginant tigriukus nedalyvauja. Svetimas patinas gali papjauti jauniklius, jei užima jų tėvo teritoriją. Taigi kai galiausiai mažasis tigriukas pasiekia savo motinos amžių jam brakonierius atima gyvybę už tai, kad tu norėjai kilimėlio po kojomis…

Viso šito rezultatas

O jei užsimanytum kitokių batų, pavyzdžiui tokių:

Kas tuomet????….

Whose skin you are in?

http://www.peta.org/whoseskin/index.asp

Komfortas gyvybės kaina…

Baldai.. Juk sugalvoti dėl to, jog būtų kur atsisėsti, juk odinės sofos net nėra patogios – jų paviršius karštos vasaros dieną prilimpa prie mūsų odos, o šaltą žiemos dieną – labai šalta sėdėti. Jie netgi nėra patogūs.. Sukurtos iliuzijos dėka perkam „geresnes“ prekes… o jei tai būtų žmogaus odos baldai??.. Kaip miela prie jų prisiliesti….

Pagalvok prieš pirkdamas, kas VISADA slypi už to ką TU perki!…

Prisijunk ir TU! 🙂

Pradžia

Laikas…
Turi suprasti, jog tu esi produktas su galiojimo terminu
Turi suprasti, kad vieną dieną, gali būti jau nebereikalingas, kad vieną dieną būsi užmirštas, vieną dieną bus skaudu dėl to, ko nepadarei
Vieną dieną bus skaudu dėl to, ką galėjau padaryti, bet nepadariau.

Jeigu nori – daryk tai šiandien, nelauk kažko, viskas priklauso nuo tavęs
Nepamiršk, kad nuo tavo norų ir lūkesčių priklauso tavo ateitis
Mokėk kurti savo ateitį išmintingai,

Kai stebi žmones – matau jų trūkumus, matau jų kompleksus, matau tai ko nemato jie patys, arba ko jie nenori matyti
gyvenimas kitu kampu…padeda iš naujo ir iš naujo įvertinti tai ką turi, tai ko nori, ir gali
žvilgsnis kita perspektyva – padeda pamatyti kokie yra žmonės, kokie jie iš tiesų yra..

2009-06-08

Aš
Ir kiti
Kaip skirtingai suvokiame pasaulį
Kaip skirtingai branginame jį
Kaip skirtingai vertiname jį
Skirtingai suvokiame realybę…
Skirtingai trokštame, norime, žadame.

Kaip pakeisti tai?
Kodėl taip yra?

Paukščio skambus čiulbesys
Fortepiono stygų derinys
Viskas lyg ir viena, bet atskira
Viskas lyg ir turi tą pačią prasmę, bet visiškai skirtingą…

Aš matau kitų žmonių jausmus ir emocijas, matau jų rūpesčius, matau tai dėl ko jie jaučiasi blogai, matau tai kodėl jie taip elgiasi, matau tai kas juos verčia taip elgtis, matau tai ko nemato jie patys..
Bet aš nematau tai ką mato kiti manyje – dėl ko aš taip elgiuosi, kokios mano emocijos, kokie jausmai, kaip aš į tai reaguoju, kodėl aš taip elgiuosi…
Aplinka mus sukūrė tokius kokie mes esame, tačiau tik aplinka mus jaučia tokius kokie mes esame, mes patys nesugebame savęs pamatyti… veidrodyje mes netgi negalime matyti tikrojo savęs, nes tai tėra paviršiaus atspindys.
Akys yra išdavikės. Akys slepia viską. Akys gali ir atskleisti viską. Kadangi mes patys savo akių negalime pamatyti – nebelieka nieko, kas galėtų mums padėti suprasti save.
Laikas…koks jis galingas… Jis sugeba sutramdyti tai ko kitas negali… Gamtos dėsniai – patys nuostabiausi Čia. Kodėl laikas toks svarbus tau, man, mums visiems? Nes jis nustato ribas mūsų džiaugsmui, palaimai, gėriui, grožiui, energijai, suvokimui, realybei. Kas apmaudžiausia – jis valdo mus. Kiekviena paleista, nesuskaičiuota, nebranginta, nevertinta sekundė – tavo nuostolis. Pasirink naują gyvenimo etapą – kiekvieną minutę paversk savo laimėjimu, savo džiaugsmo šaltiniu. Savo gyvenimą paversk džiaugsmo versme, kuri nesiliautų gaivinusi žemės aplink tave…

1. Kvailas tikėjimas autoritetu yra baisiausias tiesos priešas (1901 m.)

2. „Kodėl turėčiau? Visi žino mane ten“ (kai žmona pasakė Einšteinui apsirengti tvarkingai einant į biurą). „Kodėl turėčiau? Niekas manęs ten nepažįsta“ (Kai žmona pasakė Einšteinui apsirengti tvarkingai einant į pirmą didelę konferenciją).

3. Niekada nieko nedaryk prieš savo sąžinę net jei to reikalautų valstybė. (1955 m.)

4. Man nebereikia dalyvauti didžiųjų protų varžybose. Dalyvavimas ten visada atrodė baisi vergovės rūšis, ne geresnė nei aistra pinigams ar valdžiai. (1927 m.)

5. Be kūrybiškų asmenybių galinčių mąstyti ir vertinti nepriklausomai, visuomenės raida yra neįsivaizduojama, kaip ir individo asmenybės – be maistingos bendruomenės dirvos. (1932 m.)

6. Svarbus dalykas yra nenustoti klausinėti. Smalsumas turi savo priežasčių egzistuoti. Žmogus turėtų mąstyti apie amžinybės, gyvenimo, nuostabios realybės struktūros paslaptingumą. Užtektų jei žmogus kiekvieną dieną bandytų suvokti bent mažą dalelę to paslaptingumo. (1955 m.)

7. Aš tikiu intuicija ir įkvėpimu… Aš kartais jaučiu, kad esu teisus, bet nežinau kodėl. (1929 m.)

8. Vedybos tai nesėkmingas bandymas iš trumpalaikio epizodo padaryti ilgai trunkantį.

9. Vedybos tai tik labiau civiliuota vergovė.

10. Vedybos priverčia žmones laikyti vienas kitą tam tikra nuosavybe, daugiau nebeturinčia laisvės.

11. Aš pripažįstu, kad mintys įtakoja kūną. (1943 m.)

12. Jei A yra sėkmė gyvenime, tai A būtų lygu X+Y+Z, kur X – darbas, Y – žaidimai, Z – liežuvio laikymas už dantų. (1950 m.)

13. Banaliausi žmonių pastangų tikslai – išorinė sėkmė, turtas, prabanga – man visada atrodė niekingi.

14. Individualybė tai iliuzija sukurta mūsų odos.

15. Tikimybė, kad gyvybė atsirado atsitiktinai, yra tapati žodyno atsiradimo tikimybei sprogus spaustuvei.

16. Yra tik du būdai nugyventi gyvenimą. Vienas – galvojant, kad viskas yra stebuklas, kitas – nieko nėra stebuklingo.

17. Mokykla visada turėtų siekti, kad jaunuolis baigęs ją būtų harmoninga, darnia asmenybe, o ne specialistu. Priešingu atveju, jis – su savo specializuotomis žiniomis – yra labiau panašus į gerai ištreniruotą šunį, nei į harmoningai išsivysčiusią asmenybę.

18. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.

Šių metų balandžio 5 dieną JIS ir dar du jo draugai nusprendė išbandyti šias paslaptingąsias sėklas. Prieš vartojant sėklas jie nusprendė nevalgyti 18val. (nes tokiu būdu galima sumažinti pašalinius poveikius susijusius su pykinimu). Pasiskaitinęs internete JIS rado labai daug šių sėklų paruošimo būdų, bet pasirinko šį:

• Sutrynė sėklas;
• Užpylė verdančiu vandeniu ir palaukė 1h;
• Tada visą skystį išgėrė, o likusią masę gerai sukramtė ir prarijo.

Buvo 11 val. ryto, kai jie suvartojo sėklas. Iš kart po to patraukė paplūdimį Vilniuje. Poveikis pradėjo jaustis maždaug po 20 min. Jokių pašalinių poveikių nepajuto, turbūt dėl to kad jas vartojo tiksliai pagal instrukcijas. Maždaug šiuo metu atsirado padidėjęs pastabumas aplinkai, akys pradėjo matyti ryškiau, aiškiau. Čia tas pats kas nuo muilinuko perėjus prie profesionalaus fotoaparato, tiesiog pagerėjo kokybė. Tuo metu JIS rado kerpėmis apaugusią ir sudžiuvusią medžio šakelę, kurią nusprendė patyrinėti. Tyrinėdamas tą šakelę JIS pastebėjo kokia ji graži ir nuostabi, JO visą kūną užtvindė laimės banga, JIS jautėsi nepaprastai laimingas sėdėdamas ir tyrinėdamas medžio šakelę!! JIS iki šiol negali atsistebėti kaip kažkas toks mažas padarė jį tokiu laimingu.
Pasėdėję paplūdimyje jie pajuto, jog negali visiškai atsipalaiduoti dėl aplinkinių žmonių, tad nusprendė susirasti nuošalesnę vietelę – patraukė į mišką. Eiti buvo labai smagu, JIS jautėsi lengvas kaip pūkas (jo draugei nebuvo taip smagu, nes ji jautėsi labai aptingusi ir jai buvo sunku eiti). Ėjo jie tol, kol rado tinkamą vietą apsistoti – miške, ant Neries upės kranto. Tada atsigulė ir pradėjo grožėtis gamta bei kalbėtis ir filosofuoti įvairiomis temomis. Viskas atrodė taip gyvą, taip nuostabu, JIS jautė didelį susižavėjimą bei pagarbą gamtos didybei. Po kiek laiko pajuto, jog JO lytėjimo organas tapo jautresniu, pasidarė labai malonu viską liesti. Tiesiog neįmanoma aprašyti jausmų, kurie kilo liečiant kūną, gėlės, medžius ar augalus, jie visi buvo labai švelnūs. JAM buvo smagu viską tyrinėti bei čiupinėti.
Taip pat sunku aprašyti pakitusį visko suvokimą. Atrodė, jog visi neteko kažkokios dalies savo ego bei grandinių ribojančių mūsų mąstymą. Išradimai išrandami tik tada, kai tavo mintys laisvos nuo kitų žmonių nuomonių, visuomenės nustatytų dogmų, tokią būseną jie kaip tik ir patyrė. Mąstymas pagaliau tapo laisvas ir aiškus. Turbūt tą dieną JIS suprato daugiau nei per pusę savo gyvenimo. Tuo metu atrasti pastebėjimai, įžvalgos išliks su JUO visą gyvenimą… Šios sėklos yra tikrai geras mokytojas, jei tinkamai jas vartosi. Neįmanoma visko aprašyti ką JIS tuo metu suvokė, bet pabandysiu trumpai aprašyti vieną iš tuo metu padarytų įžvalgų.
Pasaulyje viskas yra logiška ir tarpusavyje susiję, pvz., panagrinėkime obels ir žmogaus santykius iš obels perspektyvos. Pagrindinis obels tikslas – užtikrinti savo rūšies egzistavimą. Kaip tai ji padaro? Platindama savo sėklas.. Tačiau jei nebūtų žmogaus vargiai ji galėtų plėstis į kitas teritorijas ir taip užtikrinti savo egzistavimą, nes subrandindama sėklas obuoliuose, jie tiesiog nukristų ant žemės. Jei tarkim 1 obelis subrandina 200 obuolių su 10 sėklų kiekviename, gauname 2000 potencialių obelų, kurios turėtų sutilpti į 4 kvadratinius metrus aplink pagrindinę obelį (žinome posakį: „obuolys nuo obels netoli rieda“). Nelogiška!!! Tad tam gamtoje ir yra kažkoks gyvis (žmogus, beždžionė ar dar kažkas), kuriam tie obuoliai yra skanūs ir yra būtini užtikrinti savo egzistavimą. Tas gyvis suvalgo obuolį (kartu su sėklomis), nukeliauja kažkur toli ir pašaliną suvirškintą maistą kartu su sėklomis . O kas yra geriausia organinė trąšą? Mėšlas arba šūdas. Tokiu būdu sėklos ne tik išplatinamos už kelių kilometrų, bet joms dar suteikiamos geros sąlygos išdygti. Tokių ir panašių pastebėjimų buvo ne vienas, tik JIS nežino ar sugebėtų viską perteikti ir logiškai aprašyti, kad visi galėtų suprasti.
Po kelių valandų filosofavimo ir grožėjimosi gamta, JIS pajautė alkio jausmą. Nutarė suvalgyti obuolį. Pirmą kartą gyvenime JIS IŠ TIKRŲJŲ VALGĖ obuolį. Tik obuolys ir JIS, daugiau nieko.. JIS valgė čia ir dabar, gyveno čia ir dabar. Jokių pašalinių minčių, dar niekada gyvenime valgydamas JIS nebuvo taip susikoncentravęs. Tas obuolys JAM buvo neapsakomai skanus, mėgavosi kiekvienu kąsniu. Tą patį po kiek laiko patyrė ir su pomidorais, agurkais, riešutais, visi jie buvo neapsakomai skanūs. Tad skonis – dar vienas suaktyvėjęs jutimo organas. Keista bet klausos ar uoslės suvokimo sėklos bent jau JAM nepakeitė.
Beje trip‘o metu buvo lengva grįžti į kasdieninę būseną ir kalbėti su žmonėmis, JIS turėjo kelis pokalbius telefonu ir JAM puikiai sekėsi orientuotis bei susikalbėti. Tik buvo be galo nuobodu klausytis tų žmonių kalbos .
Visas trip‘as tęsėsi maždaug 5 valandas. Tačiau jų įtaką JIS vis dar jaučia šiuo metu: pradėjo labiau pastebėti gamtos grožį, šis pavasaris tapo ypatingesniu, dar niekada pavasaris neatrodė toks gražus ir nuostabus. Iš tikrųjų labai keista: atrodo anksčiau JIS miegojo, gyveno kažkokiame kitame pasaulyje ir nepastebėdavo JĮ supančio stebuklingo pasaulio. JIS yra labai dėkingas Hawaiian baby woodrose sėkloms, kad jos atskleidė JAM šį grožį. Suprato JIS, jog mes tiek daug visko nepastebime vis galvodami apie ateitį ar praeitį, pasinėrę į savo kasdienybę. Visiems reiktų bent trumpam sustoti ir pastebėti besiskleidžiantį pumpurą ar gėlę, suvokti gamtos paslaptingumą ir didingumą…

„Remember be here now“ – Richard Alpert

Apie religiją, Dievą ir filosofiją

1. Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, sielos koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. (1921 m.)

2. Mano Dievo suvokimas ateina iš kažkur gilumoje jaučiamo įsitikinimo apie aukštesnį intelektą, kuris atsiskleidžia mums žinomame pasaulyje. Bendrai kalbant, žmogus gali apibūdinti tai kaip „panteistinį“ (Spinoza). (Atsakant į klausimą „Koks yra jūsų Dievo suvokimas?“)

3. Su mūsų ribotomis galimybėmis stenkitės skverbtis į gamtos paslaptis ir atrasite, kad už įžiūrimų tarpusavio ryšių glūdi kažkas subtilaus, neapčiuopiamo ir nepaaiškinamo. Didi pagarba šiai galiai prieš viską ką mes galime suvokti yra mano religija. Šiuo požiūriu aš esu religingas. (1927m.)

4. Aš negaliu įsivaizduoti asmeninio dievo, kuris tiesiogiai įtakoja individo veiksmus.. Mano religingumas susideda iš kuklaus susižavėjimo žymiai aukštesne dvasia, kuri atsiskleidžia tik nežymioje sferoje, kurią mes suvokiame kaip mūsų pažįstamą pasaulį. Gilus emocinis įsitikinimas dėl aukštesnės jėgos būvimo, kuri yra atsiskleidusi nesuvokiamoje visatoje, formuoja mano Dievo supratimą. (1927 m.)

5. Viskas yra nulemta… jėgų, kurių mes negalime kontroliuoti. Viskas nulemta, vabzdžiui iš anksto nustatyta taip pat kaip ir žvaigždėms. Žmonės, daržovės, kosminės dulkės – visi šoką pagal tą pačią paslaptingą melodiją, tolumoje intonuota nematomo fleitininko.

6. Aš nesu ateistas. Aš nežinau ar galiu save laikyti panteistu. Svarstoma problema yra per daug didelė mūsų ribotam protui. (atsakymas į klausimą „Ar tikite Dievu?“)

7. Aš tikiu Spinozos Dievu, kuris atsiskleidžia harmonijoje visko kas egzistuoja, bet netikiu į Dievą, kuris nerimauja dėl žmogaus likimo bei poelgių. (1929 m.)

8. Viską ką žmonių rasė sukūrė ir suvokė yra susiję su giliai glūdinčių poreikių tenkinimu bei skausmo palengvinimu. Žmogus turėtų nuolat tai prisiminti, jei nori suprasti dvasinius judėjimus bei jų vystymąsi. Jausmai ir troškimai yra visų žmonijos pastangų ir kūrinių motyvuojančios jėgos.

9. Aš pavadinčiau tai kosminės religijos pojūčiu. Tai sunku išaiškinti tiems, kurie neturi patirties tame, kadangi tai neapima antropomorfinės Dievo idėjos; individas jaučia žmonių troškimų ir tikslų tuštybę, kilnumą ir žavingą tvarką, kuri atsiskleidžia gamtoje ir minčių pasaulyje.

10. Aš negaliu įsivaizduoti dievo, kuris apdovanoja ir baudžia savo kūrinius, arba turi tokio tipo norus, kuriuos mes patiriame savyje. Nei galiu, nei norėčiau įsivaizduoti individą, kuris išgyveną savo fizinę mirtį; išlaisvinkit silpnas sielas nuo baimės ir beprasmiško egoizmo. (1930m.)

11. Pats gražiausias dalykas, kurį tik galime patirti yra paslaptingumas. Tai fundamentali emocija, kuri yra prie tikro meno bei mokslo lopšio. Tas kas nežino to ir nebegali daugiau stebėtis, jausti nuostabos yra tas pats kas miręs, užgesinta žvakė. Tai buvo paslaptingumo patyrimas… kuris paskatino religijų atsiradimą. Žinojimas, kad egzistuoja kažkas, ko mes negalime paaiškinti, bei giliausio tarpusavio priežastingumo ir spinduliuojančio gamtos grožio suvokimas, kuris prieinamas mūsų protui tik primityviausia forma – tai šis žinojimas ir jausmas, kuris sudaro tikrąjį religingumą; šia prasme, ir tik šia prasme, aš esu labai religingas žmogus.

12. Mūsų veiksmai turėtų būti paremti visada esančiu supratimu, kad žmonės mąstydami, jausdami ir veikdami nėra laisvi, bet yra priežastingai apriboti kaip žvaigždės savo judėjime. (1932m.)

13. Aš negaliu įsivaizduoti Dievo, kuris apdovanoja ir baudžia savo kūrinius, kurio tikslai yra sumodeliuoti pagal mūsų pačių tikslus, Dievas, trumpai tariant yra ne kas kita kaip žmonių silpnybių atspindys…

14. Mokslininkas yra apsėstas visuotiniu priežastingumo pojūčiu… Jo religiniai jausmai tai kupina susižavėjimo nuostaba gamtos dėsnių harmoningumu, kurie atskleidžia tokią intelekto viršenybę, kad, palyginus su mumis, visi sisteminiai žmogaus mąstymai ir veiksmai yra visiškai nereikšmingi atspindžiai…

15. Kokia yra žmogaus ar kokios kitos gyvos būtybės gyvenimo prasmė? Žinoti atsakymą į šį klausimą, reiškia būti religingu. Tu klausi: Ar yra prasminga, užduoti tokį klausimą? Aš atsakau: Žmogus, kuris laiko savo gyvenimą ar kitų gyvų būtybių gyvenimus beprasmiais yra ne tik paprasčiausiai nelaimingas, bet ir sunkiai tinkamas gyvenimui. (1934 m.)

16. Kas bebūtų, yra Dievas ir kilnumas visatoje ar ne, tai turėtų atsiskleisti ir išreikšti save per mus. Mes negalime stovėti nuošalyje ir leisti Dievui tai padaryti. (1940 m.)

17. Mokslas be religijos yra luošas, religija be mokslo – akla.

18. Kuo toliau žengia žmonijos dvasinis vystymasis, tuo akivaizdžiau man atrodo, kad kelias į tikrąjį religingumą nėra nutiestas per aklą tikėjimą, baimę mirčiai ir gyvenimui, bet per racionalaus pažinimo siekimą.

19. Turint omenyje tokią harmoniją kosmose, kurią aš su savo ribotu protu sugebu atpažinti, vis dar yra žmonių sakančių, kad Dievo nėra. Bet kas iš tikrųjų mane siutina yra tai, kad jie cituoja mane tokio požiūrio parėmimui. (1941 m.)

20. Nei viena idėja nėra įsivaizduota mūsų prote nepriklausomai nuo penkių jutimo organų.

21. Aš nemanau, kad filosofija ir priežastingumas bus žmogaus vadovavimosi pricipai netolimoje ateityje, vis dėlto jie išliks nuostabiausia prieglauda keliems išrinktiesiems. (1944 m.)

22. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra išsilaisvinti iš tos priklausomybės taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį.

23. Mano jausmai yra religinio pobūdžio tol, kol aš esu pripildytas suvokimo apie žmogaus proto nepakankamumą giliau suprasti visatos harmoniją, kurią mes bandome apibrėžti kaip „gamtos dėsnius“. (1952 m.)

24. Asmeninio Dievo idėja yra gan svetima man ir atrodo netgi naivi.

25. Aš netikiu individo nemirtingumu ir išimtinai laikau žmogau rūpesčiu jo etiką be jokio antžmogiško autoriteto. (1953 m.)

26. Jei Dievas sukūrė pasaulį, jo pagrindinis rūpestis neabejotinai buvo padaryti jį mums lengvai nesuvokiamą. (1954 m.)

27. Aš nesistengiu įsivaizduoti Dievo; užtenka pagarbiai žiūrėti į pasaulį tiek, kiek mūsų nepilnaverčiai jutimo organai tai supranta. (1954 m.)

28. Aš niekada neprimečiau gamtai paskirties ar tikslo, ar ko nors kas būtų suprasta kaip antropomorfinis. Ką aš matau gamtoje – tai didingą struktūrą, kurią mes suvokiame labai dalinai ir netobulai, ir tai turėtų pripildyti mąstantį žmogų pagarbos jausmo gamtai. Tai yra nuoširdus religinis jausmas, kuris neturi nieko bendro su mistika. (1955 m.)

29. Žmogaus moralės vertingumas nėra matuojamas religiniais įsitikinimais, bet emocinių impulsų gausa, kuriuos jis gauna iš gamtos. (1955m.)

30. Mano požiūris yra panašus į Spinozos: žavėjimasis grožiu ir tikėjimas logišku tvarkos ir harmonijos paprastumu, kurį mes galime suvokti pagarbiai ir tiktai netobulai. Aš tikiu, kad mes turime pasitenkinti netobulu žinojimu ir supratimu, turime laikyti vertybes ir moralinius įsipareigojimus grynai žmogiškomis problemomis.

Istorija

Hawaiian baby woodrose (Argyreia nervosa) priklauso vijoklinių šeimai. Kai kurie augalai šioje šeimoje naudojami maistui, kai kurie medicinoje. Kiti tokie kaip Argyreia nervosa turi sėklas, kurias galima panaudoti dvasiniais bei rekreaciniais tikslais. Šio augalo kilmės šalis yra Indija, tačiau jis yra plačiai paplitęs ir kitose pasaulio vietose: Havajuose, Afrikoje, Karibuose. Havajuose užaugintų sėklų sudėtyje LSA (pagrindinis ingridientas, kuris iššaukia poveikį) koncentracija paprastai yra didžiausia. Hawaiian baby woodrose sėklos yra LEGALIOS beveik visose šalyse.

Argyreia nervosa yra retas haliucinogeninio augalo pavyzdys, kurio potencialas tik neseniai buvo atrastas. Kol hawaiian baby woodrose pusbroliai tokie kaip Rivea corymbosa (Ololiuhqui) ir Ipomoea violacea (Tlitliltzin) buvo šimtmečiais plačiai naudojami Lotynų Amerikoje šamanų ritualuose, Argyreia nervosa išliko nepastebėta. Jos savybės buvo atrastos tik 7 dešimtmetyje. Indijoje šis augalas buvo naudojamas medicinos tikslais, ir nėra jokių įrodymų naudojant jį „šamaniniais“ tikslais. Argyreia nervosa buvo naudojama gydant bronchitą, kosulį, diabetą, sifilį, tuberkuliozę ir kitas ligas. Taip pat buvo naudojamas kaip afrodiziakas, tonizuojanti priemonė bei preparatas, kuris pageriną žmogaus intelektą. Hawaiian baby woodrose iki šių dienų yra svarbi ajurvedinės medicinos dalis.

Efektas

Naudojant sėklas galima patirti poveikį, kuris panašus į Magic mushrooms sukeliamus pojūčius, tik mažiau haliucinacijų, bet daugiau filosofijos prieskonio. Pakitusi būsena trunka nuo 4 iki 8 valandų. Moksliškai įrodyta, jog sėklų vartojimas ilgesnį laiko tarpą nesukelia fizinės priklausomybės. Taip pat nepastebėtą, jog sėklų vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje iššauktų kažkokius žalingus poveikius. Hawaiian baby woodrose sėklų sukeliamas poveikis:

•Nuotaikos pakilimas.

•Pagerėjęs įžvalgumas, koncentracija. Gali žiūrėti ir tyrinėti vieną daiktą ilgiau nei įprastai, pastebėti jame daugiau nei įprastai.

•Pagerėjęs jutimo organų suvokimas. Rega – akys mato viską labai aiškiai, ryškiai, akių zoom‘o efektyvumas žymiai padidėjęs, viskas atrodo labai gyva (šio jutimo organo pojūčius galima sulyginti su žiūrėjimu į dvi nuotraukas tik vieną nufotografuota „muilinuku“, o kita profesionaliu fotoaparatu), lytėjimas – lytėjimo pojūčiai labai suaktyvėję, viskas atrodo labai švelnu, norisi viską liesti ir tyrinėti, liesti įvairius daiktus bei paviršius tampa labai malonu bei įdomu, klausa – pastebi bei išgirsti garsus, kurių normalioje būsenoje nepastebėtum, nes tiesiog neatkreiptum į tai dėmesio (tai nereiškia, kad girdi garsus, kurių nėra, tiesiog pastebi ir suvoki daugiau garsų), uoslė – kvapai atrodo kaip niekada malonūs, nors ne visiems šis jutimo organas suaktyvėja, skonis – pagerėja skonio suvokimas, jauti malonumą bei pasitenkinimą valgydamas (iš savo patirties galiu pasakyti, kad dar niekada nesu valgęs tokių skanių obuolių, pomidorų ar agurkų, mėgavausi kiekvienu kąsniu ir tada supratau, kad aš pirmą kartą ištikrųjų valgiau).

•Jauti susidomėjimą daiktais, kuriuos ignoruoji būdamas normalioje būsenoje. Pasidaro labai įdomu tyrinėti gamtą bei stengtis geriau ją suvokti. Jauti susidomėjimą bei susižavėjimą tave supančiu pasauliu.

•Įvairių vaizdinių regėjimas (suvartojus didesnę nei rekomenduojama dozę).

•Pakitęs suvokimas. Atsikratai Windows XP ir įdiegi Linux operacinę sistemą. Mąstymas tampa laisvesnis bei aiškesnis, netenki šabloninio mąstymo, netenki ribų ribojančių mus, netenki visuomenės įdiegto mąstymo. Tai ta būsena kur gimsta didžiausi žmonijos išradimai ir atradimai, kai gali matyti aiškiai ir blaiviai neįtakotas kitų nuomonės, lyg nusimetus rožinius akinius. Tai labai vertinga Hawaiian baby woodrose savybė, nes kaip pasakė Albertas Einšteinas „Tik nedaugelis žmonių sugeba šaltakraujiškai išreikšti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo iš anksto visuomenės sudarytos. Dauguma žmonių netgi nesugeba suformuoti tokių nuomonių“.

•Pakitęs laiko suvokimas. Laikas atrodo sulėtėja.

•Esant poreikiui lengva grįžti į normalią būseną. Atrodo, jog esi įvaldęs jungiklį, kurio pagalbą gali keisti būsenas t.y. esant poreikiui pristabdyti „trip’ą“ ir po kiek laiko vėl į jį grįžti.

•Atsiranda polinkis filosofuoti. Atsiranda noras gvildenti žmogaus egzistencijos bei visatos paslaptis.

•Pajauti meilę ir pagarbą gamtai.

•Draugiškumas.

Nepaisant visų teigiamų šių sėklų savybių, netinkamai vartojus gali atsirasti ir šalutinis poveikis (kuris taip pat gali pasireikšti vartojant įvairius mums įprastus objektus):

•Tingumas.

•Nerimo jausmas. Gali kilti dėl pašalinių žmonių buvimo (kurie nevartojo sėklų) ar dėl telefono skambučio. Tai labai priklauso nuo pačio žmogaus asmenybės bei nuo kompanijos su kuria „tripina“.

•Pykinimas, vėmimas, bezdėjimas. To galima išvengti tinkamai vartojimui paruošus sėklas bei pasninkaujant prieš jų vartojimą (geriausiai 24 val., minimaliai 12 val.).

•Spazmai pilve. Tos pačios prevencinės priemonės kaip ir su pykinimu.

•Galvos sukimasis, sumišimas. Atsiranda iš dalies dėl netinkamos aplinkos, iš dalies dėl netinkamos dietos.

•Paranoja, baimė ir panika. Pasitaiko labai retai, kai nepatyrę asmenys suvartoja per dideles dozes.

Vartojimas

Rekomenduojama dozė 1 asmeniui 5 sėklos, tačiau tuo atveju, jei nepatyręs asmuo „tripina“ kartu su nepatyrusiais, rekomenduojama dozė sumažėja iki 3 sėklų. Sėklas reikia vartoti vienu iš kelių žemiau aprašytu metodais:

Metodas nr.1 (išbandytas, gerai veikia):

1. Susmulkinti sėklas kaip įmanoma smulkiau, tam geriausiai tinka kavamalė ar grūstuvė.
2. Susmulkintas sėklas įdėti į puodelį.
3. Užpilti puse puodelio karštu vandeniu.
4. Palaukti 1 val. ir visą skysti išgerti.
5. Nuosedas su šaukšteliu susemti ir gerai sukramčius nuryti.

Metodas nr. 2

1. Įsidėti sėklas į burną ir kramtyti 20 min.
2. Tada su vandeniu visą masę nuryti.

Metodas nr. 3 (ekstraktas)

1. Susmulkinti sėklas su plaktuku, kavamale ar grūstuve.
2. Miltelius (susmulkintas sėklas) įberti į 50 ml stikliuką, įpilti arbatinį šaukštelį vandens ir išmaišyti.
3. Po 5 minučių įdėti spaustų citrinos sulčių, šiek tiek cukraus ir viską gerai išmaišyti.
4. Masę įdėti į burną ir palaikyti 20-30 min, o tada visą masę išspjauti.

Metodas nr. 4 (apelsinų sulčių metodas)

1. Kuo labiau susmulkinti sėklas su kavamale ar grūstyje.
2. Įberti miltelius į apelsinų sultis ir įdėti į šaldytuvą.
3. Palikti gėrimą bent 8 val.
4. Išgerti gėrimą, tik negerti košės puodelio apačioje.

Metodas nr. 5

1. Susmulkinti sėklas kavamalėje ar grūstuvėje.
2. Susmulkintas sėklas užpilti šaltu vandeniu ir palikti šaldytuve 3 dienom, retkarčiais vis pamaišant.
3. Po 3 dienų gėrimą prafiltruoti pro kavos filtrą ir išgerti.
4. Minkštą masę išmesti.

Rekomendacijos

1. Geriausia vartoti gamtoje, ramioje gražioje vietoje be pašalinių asmenų.
2. Patariama „tripinti“ su gerai pažįstamais žmonėmis.
3. Geriausia vartoti kompanijoje nuo 2 iki 5 žmonių.
4. Nevalgyti jokio maisto 24 val. prieš sėklų vartojimą, geriant tik vandenį (minimaliai 12 val.).
5. Niekada neviršyti 10 sėklų dozės.
6. Poveikiui pradėjus silpti galima valgyti vaisius.
7. Patartina su savimi turėti vandens, nes gali troškinti.
8. Prieš vartojant būti pakilios nuotaikos, palikti visus rūpesčius nuošaliau.
9. Pirmą kartą geriausia vartoti su patyrusiu sitter‘iu (prižiūrėtoju).
10. Nevairuoti.
11. Išjungti telefoną.
12. Nevartoti žmonėms turintiems protinių sutrikimų.
13. Nevartoti žmonėms sergantiems kepenų uždegimu.
14. Nepatartina vartoti nėščioms moterims.

Parengta pagal užsienio spaudą ir asmeninę patirtį

Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose Hawaiian baby woodrose