Hawaiian baby woodrose trip

Šių metų balandžio 5 dieną JIS ir dar du jo draugai nusprendė išbandyti šias paslaptingąsias sėklas. Prieš vartojant sėklas jie nusprendė nevalgyti 18val. (nes tokiu būdu galima sumažinti pašalinius poveikius susijusius su pykinimu). Pasiskaitinęs internete JIS rado labai daug šių sėklų paruošimo būdų, bet pasirinko šį:

• Sutrynė sėklas;
• Užpylė verdančiu vandeniu ir palaukė 1h;
• Tada visą skystį išgėrė, o likusią masę gerai sukramtė ir prarijo.

Buvo 11 val. ryto, kai jie suvartojo sėklas. Iš kart po to patraukė paplūdimį Vilniuje. Poveikis pradėjo jaustis maždaug po 20 min. Jokių pašalinių poveikių nepajuto, turbūt dėl to kad jas vartojo tiksliai pagal instrukcijas. Maždaug šiuo metu atsirado padidėjęs pastabumas aplinkai, akys pradėjo matyti ryškiau, aiškiau. Čia tas pats kas nuo muilinuko perėjus prie profesionalaus fotoaparato, tiesiog pagerėjo kokybė. Tuo metu JIS rado kerpėmis apaugusią ir sudžiuvusią medžio šakelę, kurią nusprendė patyrinėti. Tyrinėdamas tą šakelę JIS pastebėjo kokia ji graži ir nuostabi, JO visą kūną užtvindė laimės banga, JIS jautėsi nepaprastai laimingas sėdėdamas ir tyrinėdamas medžio šakelę!! JIS iki šiol negali atsistebėti kaip kažkas toks mažas padarė jį tokiu laimingu.
Pasėdėję paplūdimyje jie pajuto, jog negali visiškai atsipalaiduoti dėl aplinkinių žmonių, tad nusprendė susirasti nuošalesnę vietelę – patraukė į mišką. Eiti buvo labai smagu, JIS jautėsi lengvas kaip pūkas (jo draugei nebuvo taip smagu, nes ji jautėsi labai aptingusi ir jai buvo sunku eiti). Ėjo jie tol, kol rado tinkamą vietą apsistoti – miške, ant Neries upės kranto. Tada atsigulė ir pradėjo grožėtis gamta bei kalbėtis ir filosofuoti įvairiomis temomis. Viskas atrodė taip gyvą, taip nuostabu, JIS jautė didelį susižavėjimą bei pagarbą gamtos didybei. Po kiek laiko pajuto, jog JO lytėjimo organas tapo jautresniu, pasidarė labai malonu viską liesti. Tiesiog neįmanoma aprašyti jausmų, kurie kilo liečiant kūną, gėlės, medžius ar augalus, jie visi buvo labai švelnūs. JAM buvo smagu viską tyrinėti bei čiupinėti.
Taip pat sunku aprašyti pakitusį visko suvokimą. Atrodė, jog visi neteko kažkokios dalies savo ego bei grandinių ribojančių mūsų mąstymą. Išradimai išrandami tik tada, kai tavo mintys laisvos nuo kitų žmonių nuomonių, visuomenės nustatytų dogmų, tokią būseną jie kaip tik ir patyrė. Mąstymas pagaliau tapo laisvas ir aiškus. Turbūt tą dieną JIS suprato daugiau nei per pusę savo gyvenimo. Tuo metu atrasti pastebėjimai, įžvalgos išliks su JUO visą gyvenimą… Šios sėklos yra tikrai geras mokytojas, jei tinkamai jas vartosi. Neįmanoma visko aprašyti ką JIS tuo metu suvokė, bet pabandysiu trumpai aprašyti vieną iš tuo metu padarytų įžvalgų.
Pasaulyje viskas yra logiška ir tarpusavyje susiję, pvz., panagrinėkime obels ir žmogaus santykius iš obels perspektyvos. Pagrindinis obels tikslas – užtikrinti savo rūšies egzistavimą. Kaip tai ji padaro? Platindama savo sėklas.. Tačiau jei nebūtų žmogaus vargiai ji galėtų plėstis į kitas teritorijas ir taip užtikrinti savo egzistavimą, nes subrandindama sėklas obuoliuose, jie tiesiog nukristų ant žemės. Jei tarkim 1 obelis subrandina 200 obuolių su 10 sėklų kiekviename, gauname 2000 potencialių obelų, kurios turėtų sutilpti į 4 kvadratinius metrus aplink pagrindinę obelį (žinome posakį: „obuolys nuo obels netoli rieda“). Nelogiška!!! Tad tam gamtoje ir yra kažkoks gyvis (žmogus, beždžionė ar dar kažkas), kuriam tie obuoliai yra skanūs ir yra būtini užtikrinti savo egzistavimą. Tas gyvis suvalgo obuolį (kartu su sėklomis), nukeliauja kažkur toli ir pašaliną suvirškintą maistą kartu su sėklomis . O kas yra geriausia organinė trąšą? Mėšlas arba šūdas. Tokiu būdu sėklos ne tik išplatinamos už kelių kilometrų, bet joms dar suteikiamos geros sąlygos išdygti. Tokių ir panašių pastebėjimų buvo ne vienas, tik JIS nežino ar sugebėtų viską perteikti ir logiškai aprašyti, kad visi galėtų suprasti.
Po kelių valandų filosofavimo ir grožėjimosi gamta, JIS pajautė alkio jausmą. Nutarė suvalgyti obuolį. Pirmą kartą gyvenime JIS IŠ TIKRŲJŲ VALGĖ obuolį. Tik obuolys ir JIS, daugiau nieko.. JIS valgė čia ir dabar, gyveno čia ir dabar. Jokių pašalinių minčių, dar niekada gyvenime valgydamas JIS nebuvo taip susikoncentravęs. Tas obuolys JAM buvo neapsakomai skanus, mėgavosi kiekvienu kąsniu. Tą patį po kiek laiko patyrė ir su pomidorais, agurkais, riešutais, visi jie buvo neapsakomai skanūs. Tad skonis – dar vienas suaktyvėjęs jutimo organas. Keista bet klausos ar uoslės suvokimo sėklos bent jau JAM nepakeitė.
Beje trip‘o metu buvo lengva grįžti į kasdieninę būseną ir kalbėti su žmonėmis, JIS turėjo kelis pokalbius telefonu ir JAM puikiai sekėsi orientuotis bei susikalbėti. Tik buvo be galo nuobodu klausytis tų žmonių kalbos .
Visas trip‘as tęsėsi maždaug 5 valandas. Tačiau jų įtaką JIS vis dar jaučia šiuo metu: pradėjo labiau pastebėti gamtos grožį, šis pavasaris tapo ypatingesniu, dar niekada pavasaris neatrodė toks gražus ir nuostabus. Iš tikrųjų labai keista: atrodo anksčiau JIS miegojo, gyveno kažkokiame kitame pasaulyje ir nepastebėdavo JĮ supančio stebuklingo pasaulio. JIS yra labai dėkingas Hawaiian baby woodrose sėkloms, kad jos atskleidė JAM šį grožį. Suprato JIS, jog mes tiek daug visko nepastebime vis galvodami apie ateitį ar praeitį, pasinėrę į savo kasdienybę. Visiems reiktų bent trumpam sustoti ir pastebėti besiskleidžiantį pumpurą ar gėlę, suvokti gamtos paslaptingumą ir didingumą…

„Remember be here now“ – Richard Alpert