Animals… gyvūnai ir ŽMOGUS… Komfortas gyvybės kaina

Pagalvok prieš pirkdamas, kas VISADA slypi už to ką TU perki!…

Mes bandom ant gyvūnų makiažą, kurį vėliau naudojam patys, mes bandom vaistus, kuriuos vėliau patys vartojam… mes bandom, bandom, bandom, bandom ir eksperimentuojam…

Ir niekaip nepripažįstam, kad jie turi tokią pat gyvybę ir kūno sudėtį kaip mes… jų gyvybei palaikyti reikia lygiai tokių pačių sąlygų: deguonis (žmogus, paukštis, gyvatė, žuvis), vanduo, maistas. Tiesiog jie nesugeba kalbėti mūsų, žmonių kalba..

Koks jausmas gyvūnui gimti, džiaugtis jam suteikta gyvybe… o vėliau kentėti… ir jam niekas nepaaiškino kodėl visa tai daroma… o jei kas nors ir paaiškintų, jog tai dėl žmonių gerovės, kaip manot ką jie pasakytų?

Gyvybė, kuri dar žmogaus iki šiol nėra sukurta nei nanotechnologijų pagalba nei kitokiais fizikiniais ar cheminiais dariniais… žmogus nesugeba kurti to ką jis pats naikina. Gyvybė ir visiškai šaltas, bejausmis ir nejaučiantis skausmo ribų kito objekto atžvilgiu… Katė drėksdama kitai katei puikiausiai suvokia, jog tai kitą sužeis ir padarys bejėgiu – antraip jos taip elgtūsi ne tik kai kovoja už išlikimą, vietą, maistą, bet kasdien ir kiekvieną minutę.

Testavimas su gyvūnais makiažo pagrindu…

http://www.stopanimaltests.com/feat/testing123/index.asp

Žmogus vienintelis šioje planetoje patiki, kad komerciniais tikslais (tam, kad kažkas turėtų daugiau pinigų) sukurtos bet kokios makiažo priemonės (tokios kaip blakstienų tušas, lūpų dažai, plaukų dažai, veido pudra, kremas ir kt.) padaro žmogų gražesnį, patrauklesnį ir seksualesnį… o čia svarbiausias aspektas, kad jį padaro kažkuriuo atveju „geresnį“ kito žmogaus atžvilgiu.. kuris taip pat yra paveiktas komerciniu tikslu sukurtų reklamų… koks absurdas! Kentėti dėl to, kad vienas žmogus dirbtinai atrodytų „geresnis“ kitam žmogui!

Jie apanka, jie neįstengia daugiau maitintis, jie apkursta… jie miršta…

Jie jaučia, jei bijo, jie šaukiasi pagalbos, jie stengiasi gintis, jiems skauda…

 

Kai tik tu užsinori – jie miršta!

„Mamyte, ką šiandien valgysime pietums? Vištieną ar jautieną?“ Kai tik tu užsinori ir nusiperki – TU, o ne kas kitas, tik TU užsakai gyvūno nužudymą. Žudynių užsakytojas. Jie negimė tam, kad TU juos sukimštum į savo skrandį.. kaip ir tu negimei, kad butum sukimštas į kažkieno kito skrandį.

Vaikai pratinami nuo mažens prie mėsos, o kitaip galima būtų išsireikšti lavonienos. Vaikai dažniausiai netgi neturi pasirinkimo ką jie valgys. O galiausiai užaugę jie net nesuvokia, kodėl perka ir maitinasi lavoniena. Jie tai daro automatiškai, nes juos taip maitindavo mama/tėtė, kurie juk mažam vaikui yra autoritetas, apsauga ir vieninteliai, kurie gali pasakyti kas yra gerai, o kas yra blogai.

http://www.mccruelty.com/

Kai tik tu užsinori tigro kailio kilimėlio po kojomis (kuris anksčiau ar vėliau bus išmestas, nes bus per daug susidėvėjęs arba užpilsi tokio skysčio, kuris niekada neatsiplaus ir įsigers), TU užsakai nužudymą džiunglėse tykančiam brakonieriui. Šis jau kurį laiką stebėjo savo tigriukus prižiūrinčią patelę. Ir, kadangi TU panorėjai tokio kilimėlio ar batų su tigro kailio akcentu, brakonierius taikliai nusitaikęs iššovė. O rezultatas toks:

1. Tu nusiperki batus;
2. Batus panešioji vieną sezoną (na galbūt du), nes jau žmogaus sukurta mada tave verčia pirkti dabar jau kur kas „gražesnius“, madingesnius batus;
3. Tu batus su tigro kailio akcentu padedi giliai į lentyną;
4. Juos prisiminęs užsidedi ir pamatai, jog jie jau niekaip nedera prie tavo aprangos;
5. Batus išmeti užsidėjęs juos vos keletą kartų;
6. Šį kartą perki jau kitokius batus – su gyvatės ar krokodilo odos akcentu;
7. Istorija kartojasi.

O prieš visą šitą istoriją turėjo praeiti daug daug laiko ir labai ilgas kelias, kol tavo nupirkti batai pateko į tą parduotuvę, kurią tu aplankei ir pasižiūrėjai būtent į tą lentyną, kurioje gulėjo TAVO batai su jiems pritaikyta nuolaidos suma. Pirmiausiai turėjo patinas suvilioti patelę dėl įvykusio dauginimosi proceso; patelė turėjo ~100 dienų saugotis, kad niekas jos nepažeistų ir gimtų tigriukai, kuriems gimus juos reikia atidžiai prižiūrėti 10 dienų kol jie būna akli. Tik pasiekę maždaug 18 mėnesių amžių, tigriukai gali savarankiškai medžioti, tačiau pasilieka su motina 2 ar 3 metus. Patinas auginant tigriukus nedalyvauja. Svetimas patinas gali papjauti jauniklius, jei užima jų tėvo teritoriją. Taigi kai galiausiai mažasis tigriukas pasiekia savo motinos amžių jam brakonierius atima gyvybę už tai, kad tu norėjai kilimėlio po kojomis…

Viso šito rezultatas

O jei užsimanytum kitokių batų, pavyzdžiui tokių:

Kas tuomet????….

Whose skin you are in?

http://www.peta.org/whoseskin/index.asp

Komfortas gyvybės kaina…

Baldai.. Juk sugalvoti dėl to, jog būtų kur atsisėsti, juk odinės sofos net nėra patogios – jų paviršius karštos vasaros dieną prilimpa prie mūsų odos, o šaltą žiemos dieną – labai šalta sėdėti. Jie netgi nėra patogūs.. Sukurtos iliuzijos dėka perkam „geresnes“ prekes… o jei tai būtų žmogaus odos baldai??.. Kaip miela prie jų prisiliesti….

Pagalvok prieš pirkdamas, kas VISADA slypi už to ką TU perki!…