Apie vegetarizmą

1. Nors išorinės aplinkybės sukliudė man laikytis griežtos vegetariškos dietos, aš esu didelis vegetarizmo šalininkas. Šalia mano palankumo vegetarizmo tikslams dėl estetinių ir moralinių principų, mano nuomone, vegetariškas gyvenimo būdas savo grynai fiziniu poveikiu žmogaus temperamentui, palankiai įtakotų žmoniją. (1930 m.)

2. Aš visada valgiau gyvūnų mėsą jausdamas sąžinės graužatį. (1953 m.)

3. Taigi išgyvenu be riebalų, be mėsos, be žuvies, ir aš jaučiuosi gana gerai. Man atrodo, kad žmogus nėra gimęs mėsėdžiu. (1954m.)

4. Niekas kitas neduos tiek naudos žmonių sveikatai ir padidins tikimybę išgyventi žemėje kaip perėjimas prie vegetarinės dietos.

Apie pacifizmą

1. Aš neabejotinai atsisakyčiau tiesioginės ar netiesioginės karo tarnybos ir bandyčiau taip pat įtikinti savo draugus, nepaisant karo kilimo priežasčių.(1929 m.)

2. Aš galėčiau beveik visiškai sutapatinti savo požiūrį su M.Gandhi, tačiau priešinčiausi, pasitelkdamas net smurtą, bet kokiam mėginimui nužudyti ar atimti iš manęs ar mano žmonių pagrindinius pragyvenimo šaltinius. (1952 m.)

3. Kuo daugiau šalis gamina ginklų, tuo nesaugesnė ji tampa: jei tu turi ginklų, tu tampi puolimo taikiniu. (1953 m.)

Apie politiką, patriotizmą ir vyriausybes

1. Valstybė yra sukurta žmogui, o ne žmogus valstybei… Valstybė turėtų būti mūsų tarnu, o ne mes jos vergais. (1932 m.)

2. Didžiausia demokratijos silpnybė yra ekonominė baimė.

3. Elgtis protingai žmonių santykiuose yra įmanoma tik jei yra įdėta pastangų suprasti oponento mintis, motyvus ir nuogąstavimus taip pilnai, kad galėtum matyti pasaulį pro jo akis.

4. Demokratijos silpnybės glūdi tame, kad ekonominės ir politinės valdžios savininkai turi galingas priemones, kurių pagalba jie įtakoja viešąją nuomonę pagal savo interesus. Pati sistema neišsprendžia problemų, tačiau disponuoja vertingu modeliu, kurio pagalba problemos gali būti išspręstos. Viskas priklauso nuo gyventojų moralinės ir politinės kokybės.

5. Aš niekada nebuvau komunistu, tačiau jeigu būčiau, aš nejausčiau gėdos. (1950 m.)

6. Rytų Europa niekada nebūtų grobis Rusijai, jei Vakarai būtų užkirtę kelią vokiečių agresyviam Fašizmui, ši rimta klaida neišvengiamai privedė prie pagalbos maldavimo pagalbos iš Rusijos iš Rusijos. (1953 m.)

Apie mokslą

1. Kodėl šis didingas taikomasis mokslas, kuris tausoja darbą bei palengviną gyvenimą, atneša tiek mažai laimės? Paprastas atsakymas: nes mes neišmokome protingai to panaudoti. (1935 m.)

2. Moksliniai tyrimai yra pagrįsti prielaida, kad visi įvykiai, įskaitant žmonijos veiksmus, yra nulemti gamtos dėsnių. (1936 m.)

3. Dievas nežaidžia su visata kauliukais. Tuo aš nė akimirkai neabejoju. (Turima omenyje, kad Einšteinas netiki atsitiktinumu. 1942 m.)

4. Nesijaudink apie tavo sunkumus su matematika, aš galiu patvirtinti, kad mano sunkumai vis tiek yra žymiai didesni. (pradinės mokyklos mokinei Barbara Wilson. 1943 m.)

5. Aš pardaviau savo kūną ir sielą mokslui – skrydis nuo „Aš“ir „Mes“ į „tai“. (1945 m.)

6. Kaip mokslininkas aš tikiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežastingumo ir loginės analizės atskaitos taško. (1946m.)

7. Valanda sėdint ant suoliuko su mergina parke prabėga kaip minutė, bet minutė sėdint ant karštos krosnies prabėga kaip valanda. (Reliatyvumo paaiškinimas savo sekretorei)

Apie žmoniją

1. Nesėkmė ir netekimas yra geriausi mokytojai ir apsivalymo priemonės. (1919 m.)

2. Žmonių rasės yra apgaulė. Visi šiuolaikiniai žmonės yra susimaišę tokio didžiulio kiekio etninių grupių, kad neegzistuoja nei viena grynakraujė rasė. (1929 m.)

3. Aš žiūriu į žmoniją kai į medį su daugybę ūglių (atžalų). Man neatrodo, kad kiekvienas ūglis bei šaka turėtų asmeninę sielą.

4. Prieš Dievą mes visi lygūs: išmintingi ir kvaili. (1931 m.)

5. Nedidelis būrys žmonių, šiuo metu valdančioji klasė, po savo padu turi mokyklas, žiniasklaidą ir dažniausiai bažnyčią. Tai suteikia galimybę įtakoti bei kontroliuoti daugumos žmonių emocijas. (1932 m.)

6. Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra žmogus, ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. (1935 m.)

7. Žmonėms būtų geriau būti panašiems į žvėris… Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. (1940 m.)

8. Žmogus privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. (1952 m.)

9. Ką žmogus mąsto savarankiškai, neįtakotas kitų žmonių minčių ir patirties, yra geriausiu atveju apgailėtina ir monotoniška. (1952 m.)

10. Tu turėtum žinoti, kad dauguma vyrų (taip pat ir moterų) iš prigimties nėra monogamiški. Gamtos šauksmas tampa dar įtaigesnis kai tradicijos ir aplinkybės prieštarauja tam. (Nežinomai moteriai, kuri paklausė patarimo ką jai daryti dėl vyro neištikimybės. 1953 m.)

11. Sveikinimai žmogui, kuris gyvenimą pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai.

12. Tik nedaugelis žmonių sugeba šaltakraujiškai išreikšti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo iš anksto visuomenės sudarytos. Dauguma žmonių netgi nesugeba suformuoti tokių nuomonių.

13. Baimė ar kvailumas visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. (1954 m.)

14. Aš esu deterministas. Taigi, aš netikiu laisvos valios koncepcija. Žydai tiki laisva valia, jie mano, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą. Aš atmetu šią doktriną filosofiškai, tad šiuo atžvilgiu aš nesu žydas. (1929 m.)

15. Yra tik du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas, bet dėl visatos aš nesu tikras.

Apie gyvenimą

1. Geriausi dalykai gyvenime apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. (1919 m.)

2. Individo gyvenimas turi prasmę iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. (1932 m.)

3. Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus gyvenimas yra naudingas visiems ir kūniškai ir protiškai. (1930 m.)

4. Keista ta mūsų situacija žemėje. Kiekvienas iš mūsų ateina į šį pasaulį tik trumpam, nežinodami kodėl, tačiau kartais mums atrodo dievišku tikslu.

5. Gyvenimas nukreiptas daugiausiai į individualių troškimų bei poreikių patenkinimą, anksčiau ar vėliau prives prie kartaus nusivylimo. (1954 m.)

6. Mūsų prisiminimai suvokiami klaidingai, kadangi jie yra paveikti dabarties aplinkybių.

7. Jei nori gyventi laimingą gyvenimą, susiek jį su tikslu, o ne su žmonėmis ar daiktais.

Einšteinas apie save patį

Albertas Einšteinas (1879 – 1955 m.) – žydų kilmės fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Tai ne tik mokslininkas, bet ir nepakartojama asmenybė.
Šis straipsnis yra pirmasis straipsnių serijos, kurie supažindins su Alberto Einšteino asmenybė bei atskleis jo požiūrį įvairiais aspektais. Čia pateiksiu man labiausiai patikusių Alberto Einšteino minčių vertimus iš Alice Calaprice knygos „The New Quatable Einstein“. Kadangi nesu profesionalus vertėjas, kai kur galite aptikti netaisyklingą lietuvių kalbos vartojimą. Tikiuosi tai neapsunkins minčių suvokimo.

1. Su augančiu mano populiarumu aš tampu vis bukesnis, tai be abejo labai dažnas fenomenas mūsų visuomenėje. (1919 m.)

2. Vaizduotė yra svarbesnė nei žinios. Žinios yra ribotos, vaizduotė kuria pasaulį. (1929 m.)

3. Mano karjera neabejotinai nulemta ne mano paties valia, bet įvairių aplinkybių, kurių aš negalėjau kontroliuoti.

4. Siekdamas nubausti už panieką autoritetams, likimas mane patį pavertė autoritetu.. (1930 m.)

5. Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – tokius moralinius idealus aš vadinu „kiaulidės idealais“; idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa. (1930 m.)

6. Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis gyvenimas yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti.

7. Nors aš esu tipinis atsiskyrėlis, tačiau mano suvokimas, jog aš priklausau beveik nepastebimai bendruomenės daliai, kuri siekia tiesos, grožio bei teisingumo, sutrukdė man jaustis vienišu. (1932 m.)

8. Aš niekada nemąstau apie ateitį. Ji ateina pakankamai greitai. (1930 m.)

9. Man sekasi puikiai įvertinus tai, jog aš triumfuodamas išgyvenau nacizmą ir 2 žmonas. (1952 m.)

10. Vidutinis suaugęs žmogus niekada nemąsto apie erdvės-laiko problemas… Aš, priešingai, vysčiausi taip lėtai, kad nepradėjau svarstyti erdvės-laiko problemų iki kol netapau suaugusiu. Tada aš pradėjau tyrinėti šią problemą giliau nei bet kas kitas.

11. Tu esi pirmasis žmogus,kuris pasakė tiesą, ką iš tikrųjų apie mane galvoja. (18 mėn. kūdikiui, kuris klykė supažindintas su Einšteinu)

12. Atsiprašau tavęs, kad aš vis dar esu gyvas. Vis dėlto, egzistuoja vaistas, kuris savaime išspręs šią problemą. (atsakydamas į laišką gautą nuo vaiko iš Pietų Afrikos, kuriame jis nustebo, kad Einšteinas yra vis dar tarp gyvųjų. 1946 m.)

Apie senėjimą ir mirtį

1. Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – nepasensta. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. (Ottui Juliusburgerui. 1942 m.)

2. Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada tu suprasi viską geriau. (Savo sesei Margot Einstein po jo sesės mirties. 1951 m.)

3. Trumpalaikis yra šis mūsų egzistavimas, kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas bliksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“… Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. (1952 m.)

4. Aš jaučiuosi didele dalimi visko kas gyva, todėl esu mažiausiai susirūpinęs dėl konkrečios žmogaus gyvybės pradžios ar pabaigos šioje amžinoje tėkmėje.

5. Jis pasitraukė iš šio keisto pasaulio truputi anksčiau nei aš. Tai nieko nereiškia. Mums tikintiems fizikams, skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities yra tik stipriai įsišaknijusi iliuzija. (Michele Besso šeimai, 1955 m.)

Šį kart norėčiau pakalbėti apie Investavimą – šiuo metu ne itin populiarią ir visus dominančią temą (tikiuosi ši finansinė krizė paskatins didesnį susidomėjimą finansų rinkomis, nes finansinių pagrindų nežinojimas greitai prives prie didelių nuostolių ar net gyventojų bankrotų). Šiuo metu daugumos žinios apsistoja informacija pateikta „Mass Media“. Dauguma pasitiki tuo ką išgirdo per radijo imtuvą, ką pamatė per televiziją, ką perskaitė laikraščiuose, ką koks žinomas analitikas – astrologas – būrėjas pranašauja. Tačiau ar žiniasklaidos teikiama informacija yra visuomet teisinga bei patikima? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkęs neseniai žiniasklaidos eskaluotą naujieną: „Akcijos kilo FED sumažinus palūkanas“. Bet ar tikrai jos kilo dėl to, ir jei taip tuomet ankstesni palūkanų mažinimai taip pat turėjo iššaukti tokią pačią reakciją. Istorija rodo, jog akcijų rinkos krito 6 atvejais iš paskutinių 9 palūkanų mažinimų, be to straipsnių antraštės tuo metu mirgėjo pranešimais, jog akcijos krito dėl palūkanų mažinimo. Analogiškai po kitų 3 palūkanų mažinimų akcijų rinkos kilo, o žiniasklaida skelbė, jog akcijos kilo dėl palūkanų mažinimo. Kyla klausimas kur žurnalistai čia įžvelgia logikos? Kaip gi yra iš tikrųjų, kokia reakciją iššaukia palūkanų mažinimas akcijų rinkoms?

Vienos dienos akcijų pokyčiai galima sakyti yra atsitiktiniai, nepaprastai sunkiai prognozuojami, nes juos įtakoją begalę įvairių faktorių (aišku Lietuvos smėlio dėžėje tų faktorių yra mažiau), tad teigti, jog akcijų rinkos kilo dėl palūkanų mažinimo yra tas pats kas teigti, kad šiandien snigo dėl vakar prieš atsigulant į lova sušokto “sniego šokio”. Šis teiginys gali būti klaidingas, tačiau užtikrintai paneigti negalime (reikia laiko tam įrodyti). Kadangi žurnalistai turi kažką parašyt ir atlikti kažkokią analizę, jie remiasi iš oro sugalvotomis interpretacijomis, kurios dabartinėje situacijoje negalioja. O įrodyti, kad jie neteisūs dažniausiai yra sunku ir tam reikia laiko – kadangi niekam tai nerūpi, niekas ir nesivargina.

Aišku kai kam pasirodys įdomūs bei verti dėmesio įvairūs straipsniai, apžvalgos ir kitos naujienos pateikiamos „Mass media“ ir aš su tuo nesiginčiju, tačiau priimti investavimo sprendimus remiantis vien žiniasklaidos pateikta informacija yra kvaila, tai gali privesti prie didelių nuostolių. Įvairias naujienas galima naudoti tik kaip papildomą motyvavimo priemonę priimant sprendimus.

Pabaigai žiūrime filmuką apie šiandieninę situaciją Lietuvoje.

Jarka

Black Friday – diena kai Amerikiečiai pradeda kalėdinį apsipirkinėjimo maratoną, paprastai tai sekanti diena po Padėkos dienos (ketvirtadienis). Juodasis penktadienis oficialiai nėra išeiginių dieną, tačiau daugelis darbdavių suteikia darbuotojams laisvadienį. Šis penktadienis pavadintas būtent taip dėl dviejų pagrindinių priežasčių: didelių kamščių bei tai paprastai simbolizuoja dieną, kai daugumos mažmeninės prekybos įmonių balansai iš raudonos spalvos (nuostoliai) pereiną į juodą (pelnas).
Pirmą kartą išgirdau apie šią dieną vos prieš pora savaičių, tai ką sužinojau šokiravo mane. Milijonai žmonių kaip avių bandą pametę galvas traukia į prekybos centrus apsipirkt, jie visiškai nesuvokia ką daro ir kodėl, jie tiesiog netenka žmogiškumo. Kuriam laikui buvau pamiršęs šią diena, tačiau šiandien skaitydamas naujienas pamačiau straipsnį apie Black Friday. 2008 m. Black Friday pažymėtas dar viena tragedija – Wall-Mart prakybos centre (New York, Long Island) buvo sutryptas ir mirtinai nužudytas darbuotojas. Neatlaikęs minios spaudimo jis pargriuvo ant žemės ir buvo negailestingai sutryptas. Taip nukentėjo ir keli pirkėjai, 28 metų nėščia moteris paguldyta į ligoninę.

Ši naujiena šokiravo mane, todėl nusprendžiau paieškoti daugiau informacijos apie Black Friday. Radau kelis įdomius video, apie šios dienos žiaurumą:

Kokio lygio turi būti žmonės kai dėl pigesnių prekių jie net gali nužudyti žmogų. Nejaugi dėl beverčių daiktų būtina tapti bepročiu?  Liūdna, kad žmonės taip elgiasi, tai tik parodo, kad žmonės nesinaudoja protu, jie yra tik paprasčiausia lengvai manipuliuojama avių banda. Ši diena atspindi kokia užteršta ir nesveika yra visuomenė. Kažkas yra ne taip su jų gyvenimo būdu bei vertybėmis, nejaugi taip turi elgtis “Protingiausias sutvėrimas“ žemėje? Reikia kaip reikiant pasisitengti išplauti žmonėms smegenis, norint priversti juos taip elgtis.

Fucking Crazy People!!!

Jarka

Per didelę reikšmę visuomenei turinti tema pamastymui kitu kampu..

Kas tai yra vestuvės?? Dirbtinos laimės simbolis.. Juk dėl ceremonijos nepasikeis Jūsų gyvenimai nei į gerąją nei į blogąją pusę – gyvensite taip kaip ir iki šventės gyvenote. Tiesiog bus daugiau taisyklių, kurias beje galbūt patys įprasite laužyti..

Kam vestuvinis žiedas ant rankos? Juk visa vestuvinė ceremonija, ištikimybė tik vienam partneriui, žiedai ant pirštų bylojantys apie santuoką (o dar būtent ant tos rankos ir būtent to piršto – o jei man labiau patiktų apie savo santuoką pranešti visam pasauliui nešiojant žiedą ant kitos rankos ir kito piršto, o jei aš neturiu būtent to piršto kas tada???? Visi visada galvos, jog esu nesusituokusi) yra tik bažnyčios nuo senų laikų taikyta įtaiga. Ji išlikusi iki dabar. Ji nėra reikalinga.

Priesaika prie altoriaus, kam ji reikalinga? Juk jei aš noriu būti su žmogumi visą gyvenimą – tuomet nereikia kažkam prisiekinėti, kad aš su juo būsiu. Juk nereikia duoti priesaikos, jog aš būsiu jam ištikima, jei aš ŽINAU, jog aš tokia būsiu, jog aš padėsiu bėdoje ir laimę dalinsiuosi per pus.

Lina P.

Niekas kitas kaip tik Tu pats negali rasti laisvo laiko Tavo gyvenimo laike. Kaip rasti lasivo laiko? Kiekvienas iš mūsų tokius uždavinius turime ir tik patys galime juos išspręsti.
Jei nuspręsi „pasidaryti“ laisvo laiko neidamas į universitetą (juk ir paskaitų lankyti nereikėtų ir daug papildomų bei sudetingų darbų nereikėtų atlikinėti ir pan.), bet tik Tau vieninteliam teks šio žingsnio padariniai – neturėsi aukštojo išsilavinimo. Kitas dalykas, vėlgi tik Tau spręsti ar tau to išsilavinimo reikia ar ne. Gyvenimas juk yra tik tavo ir niekieno daugiau.
Viskas, ką mes šime gyvenime išmokome daryti: laikyti šaukštą rankoje, žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, išmokome abėcėlę ir dažniausiai ne tik savo kalbos, išmokome keistus matematinius veiksmus, kurie suteikia gyvenime daug reikšmės, išmokstame bendrauti ir vesti įvairias derybas, rengti ir organizuoti įvairius renginius;
Pasiekėme: mokslo srityje, nusistatytų tikslų, tobulo suvokimo kurioje nors srityje;
Viskas yra mūsų pastangų dėka, todėl, jog mes arba siekdami savo tikslų arba jaunystės amžiuje priversti savo tėvų to esame išmokę. Kodėl mes bijome domėtis ir daugiau sužinoti apie tokius dalykus, kurių dauguma mūsų visuomenės, t.y. 95% yra neįpratę daryti?? Juk jei nenorime gyventi taip pat skurdžiai ir nelaisvėje kaip gyvena dauguma mūsų visuomenės asmenų, o pasiekti gyvenimo gerovę ir mėgautis laisvo laiko teikiamais malonumais, KODĖL visgi renkamės tokį pat gyvenimo būdą KAIP DAUGUMA? Liūdnai juokinga.. Kodėl imame paskolas, už ją perkame geresni automobilį, gražų būstą, vėliau giriamės kaimynui, apsipirkinėjame naujausios kolekcijos drabužiais, perkame geriausios firmos parfumeriją, nors „geriausias“ tai juk yra taip pat kažkieno nustatytos mintys. Kaip gali kažkas nustatyti, jog madingiausi šio sezono drabužiai yra tokie??? Ir kas juokingiausia – VISI patiki, nors tai yra realetyvus dalykas – kas yra gražu man tau galbūt nebus gražu, o šiaip ar taip jei ir bus gražu tai savaip ir visiškai ne taip pat kaip man.
Klausimas – Kodėl mes nesistengiame įžengti į tas sritis ir sferas, kuriose yra mažiausiai mūsų visuomenės asmenų?? Kodėl toks dalykas kaip investavimas mus atbaido, vien savo terminu??? Juk gimėme šiame pasaulyje taip pat nemokėdami nei vakščioti, nei kalbėti aplink mus gyvenančių šios Planetos gyventojų kalba – visa tai mums buvo nauja vos tik pirmą kartą įkvėpus ir pramerkus akis.
Žinoma, mums buvo suteikti Pasaulio paskirti mokytojai ir globėjai, kurie turėjo užtikrinti pasitikėjimą savimi ir suteikti saugumo jausmą (aš nekalbu apie tuos atvejus, kurių iš viso neturėtų būti). Tačiau juk žingsniuoti jau mokame patys, o sprendimų taip pat nemažai priimame patys jau šiandien ir dabar skaitydami šį tekstą. Mokytojai pasaulyje egzistuoja – tik reikia suvokti KAIP Jų ieškoti. Jei nori gyventi savo, o ne daugumos gyvenimą, kurių taisyklės, normos, reikalavimai ir ribos egzistuoja – tuomet taip ir pradėk gyventi! Tik nepamiršk, jog su DAUGUMA gyveni… Todėl dalinai turėsi žaisti pagal jų taisykles, bent jau kol pasieksi visišką laisvę.
Viskas gyvenime yra rizika – investavimas manau neklysiu teigdama daugumai asocijuojasi su rizika, tačiau kodėl mes nebijome išeiti į gatvę, juk gali nukristi plyta ant galvos (manau todėl, jog mes jau esame išėję i gatvę pradžioje laikomi už rankos tėvų, vėliau ir patys tai darome be rūpesčių), kodėl mes nebijome priimti kasdienių sprendimų, kodėl nebijome pasisveikinti su nepažįstamu? Kodėl mes nesuvokiame, jog šiandien mes esame tokioje padėtyje, kokią mes susikūrėme VAKAR? Mūsų veiksmai, mūsų neišreikštos ir fiziškai išreikštos mintys sukūrė dabartinę padėtį, mūsų gyvenimo kokybę, mūsų aplinką, kurioje mes esame, o be abejo ir mūsų nuotaiką. Kodėl mes kartais nesustojame ir šiandien nesiimame tokių dalykų, kurie turės įtakos rytojui? Juk kaip Tu pasiielgsi šaindien, nuo to priklausys kokia diena bus RYTOJ.
Laikas – dovana, kurią reikia suvokti, įvertinti ir branginti…
Nešvaistyk laiko veltui!

Lina P.