Albertas Einšteinas (1879 – 1955 m.) – žydų kilmės fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Tai ne tik mokslininkas, bet ir nepakartojama asmenybė.
Šis straipsnis yra pirmasis straipsnių serijos, kurie supažindins su Alberto Einšteino asmenybė bei atskleis jo požiūrį įvairiais aspektais. Čia pateiksiu man labiausiai patikusių Alberto Einšteino minčių vertimus iš Alice Calaprice knygos „The New Quatable Einstein“. Kadangi nesu profesionalus vertėjas, kai kur galite aptikti netaisyklingą lietuvių kalbos vartojimą. Tikiuosi tai neapsunkins minčių suvokimo.
Einšteinas apie save patį
1. Su augančiu mano populiarumu aš tampu vis bukesnis, tai be abejo labai dažnas fenomenas mūsų visuomenėje. (1919 m.)
2. Vaizduotė yra svarbesnė nei žinios. Žinios yra ribotos, vaizduotė kuria pasaulį. (1929 m.)
3. Mano karjera neabejotinai nulemta ne mano paties valia, bet įvairių aplinkybių, kurių aš negalėjau kontroliuoti.
4. Siekdamas nubausti už panieką autoritetams, likimas mane patį pavertė autoritetu.. (1930 m.)
5. Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – tokius moralinius idealus aš vadinu „kiaulidės idealais“; idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa. (1930 m.)
6. Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis gyvenimas yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti.
7. Nors aš esu tipinis atsiskyrėlis, tačiau mano suvokimas, jog aš priklausau beveik nepastebimai bendruomenės daliai, kuri siekia tiesos, grožio bei teisingumo, sutrukdė man jaustis vienišu. (1932 m.)
8. Aš niekada nemąstau apie ateitį. Ji ateina pakankamai greitai. (1930 m.)
9. Man sekasi puikiai įvertinus tai, jog aš triumfuodamas išgyvenau nacizmą ir 2 žmonas. (1952 m.)
10. Vidutinis suaugęs žmogus niekada nemąsto apie erdvės-laiko problemas… Aš, priešingai, vysčiausi taip lėtai, kad nepradėjau svarstyti erdvės-laiko problemų iki kol netapau suaugusiu. Tada aš pradėjau tyrinėti šią problemą giliau nei bet kas kitas.
11. Tu esi pirmasis žmogus,kuris pasakė tiesą, ką iš tikrųjų apie mane galvoja. (18 mėn. kūdikiui, kuris klykė supažindintas su Einšteinu)
12. Atsiprašau tavęs, kad aš vis dar esu gyvas. Vis dėlto, egzistuoja vaistas, kuris savaime išspręs šią problemą. (atsakydamas į laišką gautą nuo vaiko iš Pietų Afrikos, kuriame jis nustebo, kad Einšteinas yra vis dar tarp gyvųjų. 1946 m.)
Apie senėjimą ir mirtį
1. Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – nepasensta. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. (Ottui Juliusburgerui. 1942 m.)
2. Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada tu suprasi viską geriau. (Savo sesei Margot Einstein po jo sesės mirties. 1951 m.)
3. Trumpalaikis yra šis mūsų egzistavimas, kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas bliksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“… Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. (1952 m.)
4. Aš jaučiuosi didele dalimi visko kas gyva, todėl esu mažiausiai susirūpinęs dėl konkrečios žmogaus gyvybės pradžios ar pabaigos šioje amžinoje tėkmėje.
5. Jis pasitraukė iš šio keisto pasaulio truputi anksčiau nei aš. Tai nieko nereiškia. Mums tikintiems fizikams, skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities yra tik stipriai įsišaknijusi iliuzija. (Michele Besso šeimai, 1955 m.)
World @ Glance 
Parašykite komentarą